Nežinau kaip Jūs, bet aš vaikystėje rašydavau didelius spalvotus laiškus “Kalėdų Seneliui” ir tikėjau aš juo iki to laiko kol neradau rašytų laiškų aukštai, aukštai užkeltų spintos viršuje. Šiandien sukdamas mintis apie Kalėdas ir dovanas prisiminiau, kaip klasiokas praeitais metais lietuvių kalbos pamokos metu padavė savo laišką mokytojai kuris buvo adresuotas “Kalėdų Seneliui”. Mokytoja perskaitė laišką garsiai. Mokiniai krizeno ir juokėsi, nes laiškas buvo pakankamai šmaikštus ir linksmas, bet tam kartui viskas ir baigėsi. :) Bet štai šiandien prisiminiau tą įvykį ir sugalvojau “išGūglint” tą juokingo laiško generatorių ir štai jį radau: http://www.vaikam.lt/?to=read&with=test Išbandžiau. Štai kas gavosi:

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Saulius. Sulaukiau 52 metų. Bet kai kurie negrai manimi
netiki ir sako, kad aš mėgstu sedėti šikną suglaudęs. Kiti čiburaškos
sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik čiburaškų išsigalvojimas.
Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip keksas, imu staugti kaip
blogeris ir pasislepiu googlėje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą
laišką? Ogi twitteryje! Nes mano tėvai yra blogeriai. Jie mano, kad
tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški geekai. Kaip
supranti, mano gyvenimas su jais yra nepilnavertis. Dažnai jie manęs
nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka,
ir sako, kad Minedas yra tikras lopas, pusbroliai aliukai ir sesutė
dainuoja blogiau negu lietuvos rytas, o zosė - apskritai čiučiundra.
Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek moliūgas, nes per
pamokas tinginiauju, o per pertraukas krapštau nosį. Mokykloje aš
jaučiuosi kaip griovį, o namuose tupiu kamputyje kaip burundukas. Ir
bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai sifelis. Tačiau mano tėvai
sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo apelsino žievė tris
kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik LEGO
konstruktorius. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute?
O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet po lova? Pažadu,
kad tada būčiau sveikas (-a) kaip ridikas, ramus (-i) kaip sena kedė ir
išmintingas (-a) kaip Algimantas Čekuolis. Nors tu turbūt supranti, kad
pusė mano laiško yra limonadas, o kita pusė - cukrus, tačiau dovanos aš
tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute
bent pinigų - manau, pakaktų 2 litų. Mielas Seneli, nebūk teleloto
bilietas, išpildyk mano prašymą!

Tavo nelaimingas, beprasmis ir apsiverkęs Sauliukas.

Manau tokį laišką perskaitę prie kūčių stalo daugelį prajuokintumėt. :) Manau kas turi mažų brolių ar sesių dar nemokančių rašyti bus savotiška atrakcija sugeneruoti laiškelį “Kalėdų Seneliui” ir įteikti mamai. :)

Tai tiek. :)